Prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Centrinių rūmų 10 val. ryto išsirikiavo dėstytojų, studentų ir kitų universiteto darbuotojų minia. Susirinkusieji į streiką kilo ant laiptų išsakyti savo reikalavimų. Iki 12 val. studentams nevyko paskaitos.
1600 Lt alga „į rankas“ lektoriui, 1300 Lt – asistentui, 2070 Lt – docentui, 2800 Lt – profesoriui. Tokius dėstytojų atlyginimus vardijo streiko metu kalbėję VGTU profsąjungos pirmininko pavaduotojas docentas Romualdas Malinauskas. Kur kas prastesnė situacija su pagalbiniais universiteto darbuotojais – dažnas jų tegauna 800 Lt atlygį.
Pasak jo, džiugu, kad galų gale aukštosios mokyklos susivienijo ir Vyriausybei iškėlė reikalavimus dėl įsipareigojimų nevykdymo, o nebelaukia ištiesę rankų. R. Malinauskas svarstė, kad galbūt įgyvendinus keliamus reikalavimus dėstytojo darbas taps prestižiniu, kaip buvo tarpukario Lietuvoje ar sovietmečiu, kai gabiausi absolventai likdavo dėstyti universitetuose.
Tačiau kartu R. Malinauskas apgailestavo, kad norint realizuoti paprastus reikalavimus, reikia burtis ir eiti streikuoti.
Taps baobabų kraštu
Kiti kalbėjusieji negalėjo kritikos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), nustačiusiai metodiką, pagal kurią skiriamos lėšos studijomis, tačiau teskiriančiai pusę pagal minėtą metodiką reikalingos sumos.
„Vienykimės, ir mes laimėsim“, - ragino vienas iš pasisakiusiųjų. VGTU dėstytojas Jonas Srėbalius perspėjo, kad be akademinės bendruomenės Lietuva atrodys kaip baoabų krašto šalis.
Streiko metu kalbėjęs VGTU Studentų atstovybės pirmininkas Justinas Krūgelis sakė, kad nėra kito kelio, kaip tik šaukti ir streikuoti. Jis apgailestavo, kad valdžia švietimo nesupranta kaip prioriteto ir baisėjosi „Seimo balaganu“.
Pasak streikininkų, belieka laukti Seimo ir Vyriausybės atsakymo. Tačiau jie neabejoja – bus reikalingas ir neterminuotas streikas.
DELFI primena, kad streiką organizavęs Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) reikalauja per spalį kompensuoti lėšas, prarastas dėl studentų, besimokančių valstybės finansuojamose vietose, atleidimo nuo dalinio mokesčio už studijas. Taip pat reikalaujama grąžinti universitetams 41 mln. litų, skirtų bendrabučių renovacijai, kurie buvo panaudoti mokytojų algoms padidinti.
Susivienijimas taip pat reikalauja nuo kitų metų 20 proc. padidinti mokslo ir studijas aptarnaujančio ir techninio-ūkinio personalo darbo užmokestį bei įtraukti šią darbuotojų grupę į ilgalaikę universitetų darbuotojų atlyginimų kėlimo programą. Vyriausybė taip pat raginama vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pilno lėšų skyrimo studijoms valstybės finansuojamose vietose. KT yra išaiškinęs, kad šiuo metu Vyriausybė skiria tik 48 proc. pagal metodikas studentams reikalingos sumos.
Kaune aktyviausiai piketavo LKKA bendruomenė
Kauno akademinė bendruomenė antradienį taip pat surengė pirmąjį įspėjamąjį piketą, kuris vyko daugumoje aukštųjų mokyklų. Bene aktyviausiai piketavo Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) dėstytojai ir studentai.
Kitų aukštųjų mokyklų bendruomenės apsiribojo kuklesnėmis akcijomis ar paskaitomis apie aukštojo mokslo reformą. Gan orginalią piketo formą pasirinko Kauno kolegijos bendruomenė. Čia akcija labiau priminė diskoteką kolegijos patalpose, nei įspėjamąjį piketą.
G.Kirkilas: politikuoti rinkimų metu – natūralu
„Visi pažadai įvykdyti. Nežinau, kokių dar reikalavimų... Visi pažadai dėl atlyginimų kėlimo yra įvykdyti, o kitų metų atlyginimų kėlimas bus numatytas kitų metų biudžete – įskaitant studentų įmokas, pažangių studentų vertinimą, kas irgi reikalauja biudžeto išlaidų“, - DELFI aiškino premjeras Gediminas Kirkilas.
Pasak G. Kirkilo, streikui pritaria ne visos aukštųjų mokyklų profsąjungos. „Dalis švietimo profsąjungų tiesiog politikuoja. Tai visiškai natūralu rinkimų metu“, - kalbėjo premjeras.
G. Kirkilas sakė, kad aukštosios mokyklos pačios turi viršplaninių lėšų rudens semestre nesurinktoms studentų įmokoms padengti, o kitų metų biudžete numatytos lėšos šioms išlaidoms kompensuoti. Jis priminė, kad metų viduryje perskirstyti biudžeto negalima.
Be to, pasak G. Kirkilo, visų darbuotojų – profesorių ir pagalbinių darbuotojų - atlyginimai negali būti vienodi.